Понедельник
21.08.2017
18:47
Категории раздела
Про цыган от гаджо [45]
Цыгани всего мира [48]
Статистика

Онлайн всего: 1
Гостей: 1
Пользователей: 0
Форма входа
Поиск
Цыганские сайты
  • Цыганская скрипка
  • Шылалы балвал..
  • Романы Даёри
  • сайт Ярмаша
  • Романо сайто
  • Ассоциация ромов стран Балтии и СНГ "Амаро дром"
  • Цыганский электронный журнал "Свенко"
  • Амари шатрица

    Всё обо всём

    Главная » Файлы » Рассказы, сказки, легенды про цыган » Цыгани всего мира

    О происхождении цыган
    [ ] 10.04.2009, 23:29
    Te trais. Dikh akana, so sâ, phen, kadaja sâ but interesno vaproso, kaj pušâs man.
    E rom andâ Bâlgaria, ta pošti e sviatoskâ roma, von sâ ‘lo, kadja opredelime sar biblija
    opredelime. Biblija, voj našti araklam me kadaja biblija, me te četos la, našti deistvitelno te dikhas la,
    voj si prepodaime kadja – tutar mande, mandar kakaleste, kakalestar...kadja, kadja, kadja. Akana,
    savo sâ o čačimos, ni žanas, no kadja sâ, savo mothodjala, kadja me sâravla katar mânrro papo, aj
    sâralali katar mânrrâ baba aj avre phurane romendar. Kâ me, dikh akana, me sâmas cânoro, i ta kadja
    šavorro, kaj kidenas pe rrom phurane aj kârenas svato, me othe žav te šav mangâ kan. Von mothon
    kadja, kâ von hasâl avile kadala roma râzpisajle andaj Indija, andaj Indija avile. Ame sam o
    proizxodo sja e Indijako. Cjal svjato rrom kaj sjan, sam andari Indija.
    Akana, o car Faraono ande India, a lesko zamestniko, leski dipaš kaj si vastestki, te phenas, o
    Šeker Mango, leski, ov, kadava sas o thagar, te phenas o car Faraon, a lesko zamestniko sas o Šeker
    Mango.
    Sja e rrom ande Indija kârenas buki sar kârel akana o gažo ande Bâlgaria te ankalavel o
    manrro te xas. Ame rodas o načino, ili te čoras ili te xoxavas les, akhjares, o rrom kadja keren – ili te
    xoxaves les ili te čoras les, o rrom. Kadja sas atunča i jevreja ande Indija. E jevreja rode’ te keren
    tuke kaj časo, kaj zlata, kaj angrusti, taj kasavo bukja te kârel buki. A von na žanlas te kâren buki
    tarlale, zemedelie, ili ka zavodo, ni žanlas.
    Amaro thagar, o car Faravon, atunča, pakjanas o narodos but ando Del. But pakjanas o
    narodo e Devleske. Vov kana žalas na konferencia, andi aver kaj dâržavi kidinas pes ministerja,
    kidinas pes te keren konferencii. Ov nakhelas ek dorjav, ek paj, aj kana phenelas peskâ parne
    grastesa, žalas pe pesko grast, inklelas pe pesko parno gras haj žalas othe, vov phenelas – “Devla”,
    ande Devleske “putjara te nakha’ o paj!” O paj putardolas donde von nakhela po šuko peske grastes.
    Žalas othe, žalas othe, sja e thagara kidenas pes, kerenas peske svato.
    Othar pale kana arâsâlas pale ka paj, pale lelas pesko trušul aj phenelas e Devleske: “Pâtâr!”.
    E but bârša palpale.
    Akana, vov mangâlas e Jevreja te šjon pe, i von te kâren buki, te šjon pe von kadavo trudovo
    bukjako, te akhjaren le von lengâ bukjtar aj na samo te xan. Aj phiren peske zamestnikoske Šeker
    Mangoske ka teljares poveliato e dâržava, aj kate xersave tarlale, dja le phuv, aj dja len i giv, hârnava
    te sâin, dja len te sâin, te orin, ta te inkalaven katare phuv, sar inkalaven savoren, ta te ašel amari dâržava šukar, lašj i delas len Šeker Mango sja. Von so kârenas akana e Jevreja? Kana žalas te sâin,
    kiravel o giv ando paj o kirado.
    E, tu kana kiraes les ke inklil li? – ni maj inklil. Vov merel o giv. Ni maj inklel. Aj von sâin
    othe, kanaj ‘le vremja e rekoltake te dikhel o narodo ke dali ašili, ili nič.
    “Bre, ej Šeker Mango” – car Faraono phenel: “Ža, dikh, kerde inklisto o giv, o porumbo
    tarlale?”
    Kaj žal, dikhel – samo kanrrâ, samo kanrrâ, von merela andi phuv aj inklel kanrrâ.
    Kidel kodolen e Jevreja – “Bre, tume so kerden? Brej, kaj tumari giva, tumari?– phenel.
    – Thagara tumaro thagarimos, sâisardam ama kanrrâ inkliste.
    E ništo. Žaltar ka o car Faraon: “Thagara tjo thagarimos, kaj gelem aj dikhlem, sâisarde, ama
    ande lenge tarlale inkliste samo kanrrâ”.
    “O šun, na dara” – phenda – “inkliste kanrrâ, voj sârnava la, phende, i voj si lašimos, phende,
    e, lašj, ža, ašunen, phenda, te šinen, te phanden, te šukjol, aj te kernes peske sar sklado kadja te
    šukjol, aj kana alo e vremja ka keren harmano, kas le te inkalaj e andral, e sâmânenca e kanrâske, sâ
    lašjo, brej ka šinen akana. Keren kadala bukja. Kana lašjaren. Šinde li, šukilo, keren. Ja keren–ta
    akana harmanja, te ašljon ta kadaja keren–ta lašarde govljate akana, žanes ka keren, so ka keras.
    Atunča grast, gurumnja, kerna, inkarel te inklel e sulun. Xuljarel čjarapo aj punrrango – akana
    punrrango ka uštjaves po kanrrâ, punrrânca, ama sar, naj, thaj kadja ka ašel, thaj punrrânca xâvjarde
    punrrâ lenge.
    Kadja lašo.
    E veče amaro thagar, so keren, pale den les muj te žal na konferencia, ni maj manglas te maj
    phirela, dej Devleski putjarja, te nakhel peske parne graste ta o paj putardo. O paj putardilo ži di paš,
    kan li peski putjara, phenda, avel ži di paš, putardilo. Aj pale phanda, phanda, phandilo taj tasilo. Aj
    tasilo. Akana tasilo ma naj gutjas te astarel o rrom kadja – tu našlam andi Bulgaria, me našlim ande
    Rumunia, ko andi Polša, ko ande Čexia, a, cial sviato našle kaj dikhle. Gele ande Germania, ni
    muklen, von sâ nacia edinstvena čisto rasa san le Germania, aj samo ande Germania ni ašilo rrom,
    kaj na mukhel len. Aj sja e lumja kaj si le, rrom sâ. Akhjarde man?
    Akana, te train.
    Dali sâ čačimos, sâ xoxaimos, me kadava bukja šunav te phurane rromandar.
    Da, cialo narodo ikliste Rrom andaj India, andaj India inkliste.

    Recorded in vilage of Slanchevo (Bulgaria) by Elena Marushiakova and Veselin Popov in 2000 from Vassil Stanev Yanakiev (Popusha).




    Категория: Цыгани всего мира | Добавил: Nanka
    Просмотров: 489 | Загрузок: 0
    Счетчик тИЦ, PR и обратных ссылок